kiaulė

kiaũlė sf. (2) 1. K naminis gyvulys, auginamas mėsai, riebalams (Sus domesticus): Kiaulė turi skeltas nagas, bet negromul CII519. Paršinga kiaulė SD290. Kiaulė pasikrėkė, pasiūdrojo, apsiparšiavo Grž. Kiaulė kriūkia, kriuksi, kriuksinė[ja] Grž. Jai dabar nebe kiaulės rūpi šerti J.Jabl. Kokios kiaũlės, tokios dešros Gs. Kiaũlėm bulbas verda Dglš. Juoda kiaulė baltus vedė [paršus] Dbk. Lyg kiaulùkė ne gyvulys? Klvr. Dar kiaulių neatganė (nesubrendo), o skaitosi viską išmanąs Krkl. Čiuka čiuka, kiaulaitės, bulbelių knisti LTIII441. Ei, kūma, tu, kūmute, kam pragėrei tu kiaulutę? JD1268. ^ Surausė kaip kiaulė snukiu Sim. Kai aruodas pilnas, ir kiaulė gaspadinė Mlt. Ir kiaulė pypką rūkytų, ale apatinioji lūpa trumpesnė J.Balč. Peniukšlė kiaulė nežino, ko laukinė žviega Ggr. Kiaulė, dieną neknisusi, knis naktį VP24. Įleisk kiaulę į gryčią – ji ir ant stalo užlips LTR(Krk). Susikalba kai žąsis su kiaule B. Plepa kaip kiaulė, riešutų priėdusi Trš. Kiaulė nuplauta grįš į purvą VP24. Kiaulė daug žino, kur debesis eit B. Kiaulė lauke dvokia, stale kvepia Mrk. Kiaulė tada saulę temato, kai ant gubos atsistoja Sln. Išmanai, kiek kiaũlė apie debesį Mlt. Kad kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų LTR. Išmano kaip kiaũlė pipirą Krž. Dvi kiaulikės, keturios uodegikės (vyžos) LTR(Srj). Kas mums – ne mūsų kiaũlės, ne mūsų pupos (ne mūsų reikalas) Krž. 2. scom. menk. begėdis, nemandagus, nešvarus žmogus: Nebūk toks kiaulė J.Jabl. Tai kiaulė Izidorius, kad už tokį gerą nei dėkui nepasakė Skr. Eik tu, kiaule degutuota ausià! Trgn. 3. kupeta (šieno): Sukraukiat aną šieną į kiaulès, bo gal pradėti lyti Krp. Vėjas išvartė visas kiaulès Vdk. Stovia pievo[je] dešimt kiaũlių Šll. 4. krūva, kaugė (nurautų linų, kanapių, grikių); plg. kiaulaitė 3: Linus sustatėm į kiaulès Tj. Kanapes sustatyk į kiaũlę Tj. Kiaũlių kap varnų pilni laukai pristatyti Lš. Sustatykiam miežius į kiaulès – vežti būs geriau Trg. Atavežiau dvi kiaulès [linų] vienam vežime Krns, Antz. 5. gulsčias dūmtakis nuo krosnies į kaminą: Turbūt jau kiaũlė prižėlė, kad tep rūksta dūmai į virtuvę Vrb. Kiaũlę jau pamūrijo Pg. Kiaũlė[je] suodys dega Grk. Pažiūrėk užlipęs, kas tai kiaũlei pasidarė, kad dūmai rūksta į trobą Krp. Oho, kokia ilga šio kamino kiaũlė, beveik per visą aukštą! Krsn. Kiaulė dabar ir bus pilna suodžių Ldvn. Kiaũlė buvo prakiurusi Ss. Išvalyk suodžius iš kiaũlės Dl. 6. Sml, Nj, Jnšk mediniai rėmai duonkepės ar jaujos krosnies viduje skylei padaryti: Padaryk stiprią kiaũlę, kad plukiant neįvirstų pečius Kp. Didelė kiaũlė – didelis pečius bus Ukm. Ar jau apiplūkėt kiaũlę? Sb. Išdeginkit visus kiaũlės šiupulius, kad vėliau nesmilktų Kp. 7. Dglš, Dv vežant rąstus, ant rogių skersai dedamas storas pagalys: Pasim kiaũlę – sienojai geriau stovės Vdš. Nutašyk kiaũlę ir uždėk an ragučių, kad gerai sukeliotųs Lkm. Kokį tu vežimą atveši be kiaũlių! Ml. Kiaũlėn reikia privaryt geležinių dantų, kad medis neslystų vežant Lkm. 8. Šd medinis ar metalinis įtaisas girnoms pakelti arba suleisti. 9. girnų lentelė su išgręžta skyle miliniui įstatyti, klapatė: Kiaulė inkalta ir skylė išgręžta instatyti miliniui Rk. 10. įrankis su 4 grioveliais, vartojamas vejant virves, kad virvė nesigarankštėtų: Suksim virves, ir kiaulę neužmiršk atsinešti Grš. Įdėk gerai kiaũlę, kad gražiai virvė susivytų Jnš. 11. Slnt kankorėžis: Eglės šakos su kiaũlėms yr diktai smagios (sunkios) Grg. 12. toks vaikų žaidimas: Išruobkiat žemė[je] kiekvienas sau po duobutę, eisiam kiaulę pažaisti Lž. Pasibovysim kiaulė́sna Dv. 13. toks kortų žaidimas: Vaikai, užteks lauminėti, eikiam sugrajyti kiaulę Brs. Po pietų kortavome iš kiaulės Grš. 14. Brš baltas kremblys, panašus į ūmėdę, tik didesnis ir storesnis; plg. kiauliabudė 1: Kap geresnių grybų nėra, tai ir kiaulė grybas Rdm. Kiaũlės auga baltos Lz. Auga raudonikių, ūmėdžių, kiaũlių Arm. Kiaulès apskutam peiliu ir verdam Dv. Vaikam neduokit kiaulių, ba dar gali apsirgt Nč.

◊ baltóji kiaũlė utėlė: Bus užmokėta, žinau ir kuo: baltosiomis kiaulėmis iš už apikaklės Vaižg.

girìnė kiaũlė NdŽ zool. raudonasis šliužas (Arion empiricorum).

girìnė kiaũlė; R299, KI166 zool. šernas (Sus serofa).

jū́ros kiaũlė zool. banginių giminės jūrų gyvulys (Phocaena phocaena): Vaikščiodamas pakrante, pamačiau negyvą, bet dar visai šviežią jūros kiaulę rš.

kiaũlę gáuti turėti gėdą, būti sugėdytam: Tu ten kiaulę gavai Skr. Ne kartą gavo ir kiaulę su varpeliu BM36.

kiaũlę mùšti (dúoti, į [dvãrą varýti] įvarýti) žaisti tokį vaikų žaidimą: Kad duosim kiaulę! kad mušim! Žem. Jonukas kiaulę jau į dvarą įvarė Šlv. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl.

kiaũlę pir̃kti pasigerti: Vakar jis kiaulę pirkęs parvažiavo LTR(Ds).

kiaũlės akìs turė́ti nieko nesigėdyti, būti begėdžiui: Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi Plv, Ds.

kiaũlės miegù kietai miegoti: Miegu kiaulės miegu Ėr.

kiaũlių kar̃klas; LBŽ bot. bulvinių šeimos augalas, karklavijas (Solanum dulcamara).

kiaũlių skaitýti po piršlybų apžiūrėti būsimojo vyro ūkį: Pas Antanioką nuvažiavo kiaulių skaityti Žl. Ir tėvas važiavo kiaũlių skaitýt Trgn.

spygliúotoji kiaũlė KII201 zool. dygliakiaulė (Hystrix cristata).